Gimiau pačiu laiku…mirties kultas jau tiek įgryso, kad nė nežinau nuo ko pradėt…kai kam tokia mano pozicija netgi labai patogi,,,mirk, aukokis ir nieko nenorėk…kadanors gausi atlygį danguje…ir net nežinai ką galvot, kai mano neįgalus užlipti laiptais šuo staiga ima ropštis į viršų…kažkam tai gali nepatikti, darausi netgi pikta…ir džiagiuosi, kad šuo dažnas atvejis yra protingesnis už žmogų, klausantį ne savo širdies,o aplinkinių garsų..na visi mes silpni…gailesčio nusipelnome,,ir norime džiaugtis gyvenimu.  Šuo yra šuo,,,žmogus yra žmogus…netgi šuo nusipelno gailesčio…o žmogus viso pasaulio žiedas turėtų būti ypatingai vertas žmogaus vardo. Kartais susimąstau,,,į kokią garbę iškeltas žmogus, jeigu gimdamas atsineša sau vardą,,,neteisingai pasakiau, jam jis būna suteiktas…šunį taip pat kartais supainiojame su žmogumi,kitaip sakant sužmoginam, suteikiam jam žmogiškas savybes, vardus duodam,kuriais kartais ir žmogų pakrykštijam,,na painus tas pasaulis…o ką bekalbėti apie subtilumus ir niuansus, kurių pilnas žmogaus dvasinis, sielinis ir kūninis gyvenimas….o virš viso to yra dievo meilė mums- menkiems, silpniems ir neįgaliems žmogeliams,tiek daug trokštantiems, o tiek mažai galintiems, ir tokiems pasipūtusiems savo mažume,,,nieko čia nepadarysi, esam kokie esam…dažnam su tuo susitaikyti labai sunku, arba labai lengva, kai pasiduodi…man su tuo susitaikyti yra misija neįmanoma,,,,su aplinka taikytis, tai tas pats kas tapti daiktu..nes aplinka yra būtent, ne kas kita, kaip daiktai,,,,gyvūnai, tai gyva aplinka,,,o žmonės nėra aplinka,,,žmonės yra asmenybės,,,skirtingos ir labai visokios..laisvos ir ne tokios laisvos…bet tai yra Dievo meilės kūriniai,,,kurie be paties Kūrėjo negali išgyventi pilnaverčio gyvenimo…ir negali nieko…žmogus žmogui reikalingas, bet dar labiau žmogui reikalingas Dievas,kuris nėra žmogus, nes jeigu mums pasidaro gyvybiškas svarbu turėti žmogų, jam Dievo nebereikia…arba tiesiog tas noras turėti tampa troškimu,,o tai be abejonės prie nieko gero nepriveda… todėl nejučiom prisimenu Jėzaus pamokslą ant kalno…palaiminti vargdieniai , jų yra dangaus karalystė…ir dar daug daug palaiminimų Kristus mums pažadėjo ir juos suteikia kasdien..