Nenuilstanti gulbė – žmogaus siela – yra
begalinėje kelionėje, siekiant tiesos.
Tūkstančius metų ji skrenda ir skrenda
ištiesusi sparnus, su ryžtu pasiekti
neišmatuojamas dangaus aukštumas,
vis aukščiau ir aukščiau;
Nenurimstanti gulbė begalinėje kelionėje.
Jai skirti visi galingojo Dievo palaiminimai,
jos skvarbios akys aprėpia visą iš skrydžio
matomą visatą, tačiau ji nežino nei ramybės, nei
poilsio, tęsdama skrydį vis aukštyn ir aukštyn;
Nenurimstanti gulbė begalinėje kelionėje…
“Holy Vedas” ištrauka Ψ
Protas ir tikėjimas yra du tarpusavyje priklausomi irklai,
kurie saugiai perneša išmintingąjį
Per audringą gyvenimo vandenyną,
kuriame kvailieji, deja, paskandinami kelionės viduryje.
(Samaveda 782)
